(0)

Patyrę sportininkai renkasi trenerio kelią

Untitled

2017-10-04

Ir treniruos, ir tęs karjerą

Vienas naujokų – Aleksas Tverijonas. Ši pavardė teniso mėgėjams puikiai žinoma, nes tenisą žaidžia ne tik Aleksas, bet ir jo brolis Julius, ne kartą gynęs Lietuvos rinktinės garbę.

Pastarasis šiuo metu studijuoja ir žaidžia Amerikoje, o štai vyresnysis brolis, Aleksas, šiemet už Atlanto mokslus baigęs, nutarė, jog nori imtis trenerio darbo. Tiesa, tai nereiškia, kad savo teniso raketę jis jau padėjo į šalį – 25-erių šiaulietis dar turi ambicijų išmėginti savo jėgas varžybose ir artimiausiu metu ketina dalyvauti „Futers“ serijos turnyruose Estijoje. Bet sportinę karjerą nuo šiol jis derins su darbu Vilniaus teniso akademijoje (VTA).

Darbą būtent šioje akademijoje A.Tverijonas pasirinko todėl, jog ji Lietuvoje – didžiausia, taigi čia suplaukia daugiausia talentų, iš kurių jis kada nors tikisi išugdyti gerų žaidėjų. Kita vertus, jaunam trerneriui labai svarbu ir tai, kad dirbdamas VTA, jis galės tobulėti ir kaip treneris: „Akademija turi daug puikių trenerių, iš kurių galėsiu daug ko išmokti.“

Pastaraisiais metais Aleksui labiau buvo pažįstamas amerikietiškas tenisas, nes studijuodamas Amerikoje,Tenesio valstijoje, jis su universiteto rinktine žaidė aukščiausiose studentų teniso lygoje ir džiaugiasi turėjęs tokią patirtį. „Viskas buvo labai gerai organizuota.  Pirmoje vietoje paskaitos, po to treniruotės, kurios vykdavo kasdien – ir fizinis pasirengimas, ir tenisas, o savaitgaliais – varžybos. Pačiam studentui nieko nereikia daryti – tiesiog treniruotis ir žaisti“, – pasakojo sporto lyderystės magistro laipsnį įgijęs šiaulietis.

Ateidamas dirbti į VTA tenisininkas jau atsinešė ir trenerio darbo bagažą, mat pastaruosius metus Amerikoje studijuodamas magistrantūroje, jis dirbo trenerio asistentu komandoje, kurioje anksčiau pats žaidė. O dar ankstėliau, tarp bakalauro ir magistro studijų Amerikoje padaręs metų pertrauką, ją išnaudojo dirbdamas treneriu gimtųjų Šiaulių teniso mokykloje.

A.Tverijonas mano, kad jo, kaip tenisininko, sukaupta patirtis dirbant treneriu bus labai svarbi: „Žaisdamas ir važinėdamas po turnyrus įgaunu daug patirties, kurią tikrai galiu perteikti vaikams“, – neabejoja ir su pačiais mažiausiais, 5-6 metų vaikais, ir su 14-mečiais dirbantis treneris.

Kaip tenisininkui, A.Tverijonui įsimintiniausios buvo 2016 m. dvi vasaros savaitės, per kurias jis tapo Lietuvos čempionu, pateko į Prezidento taurės turnyrą ir užsidirbo savo pirmąjį ATP tašką. „Tada laimėjau Lietuvos čempionatą trimis setais Buvo tikrai sunkus mačas, trečiame sete jis buvo nutrauktas dėl lietaus ir perkeltas po stogu, – prisimena, kaip tąkart finale nugalėjo Tadą Tarasevičių. – Laimėjęs čempionatą, gavau pakvietimą į Prezidento taurę. Ten praėjau pirmąjį ratą ir užsidirbau pirmąjį savo ATP reitingo tašką. Tos dvi savaitės buvo pačios įspūdingiausios“, – įspūdingų pergalių kelių A.Tverijonas dabar bandys vesti jau ir savo auklėtinius.

 Į Lietuva – iš Rumunijos

Tarp naujokų – ir rumunė Diana Enache. Per savo karjerą 29-erių rumunė laimėjo 13 vienetų ir 49 dvejetų ITF turnyrus, tačiau traumos, apgailestauja D.Enache, ją sustabdė. „Turėjau tris kelio operacijas, paskutiniąją – šią vasarą“, – kas nutraukė jos sportinę karjerą pasakojo buvusi tenisininkė, kuriai WTA reitinge buvo pavykę užkopti iki 343 pozicijos vienetuose ir 213 vietos dvejetuose.

Vilnių Diana atrado savo bičiulių dėka. Būdama pažįstama su daugeliu specialistų akademijoje, talentinga rumunė netrukus sulaukė kvietimo prisijungti prie VTA komandos.

Akademijoje D. Enache pradėjo dirbti dar metų pradžioje, vasario mėnesį, tačiau jos darbo grafikas tuomet  buvo labai lankstus, nes tuo pat metu ji treniravo ir kelis Rumunijos tenisininkus, su jais tekdavo keliauti ir į turnyrus.  O nuo rugsėjo ji visą savo dėmesį ir jėgas skiria VTA auklėtiniams, tarp kurių – ir patys mažiausi, ir vyresni. „Auklėtiniai labai stengiasi. Aš kas kartą ateinu pas juos gerai nusiteikusi, nes matau, kad žaisti tikras malonumas. Jie dirba sunkiai ir jeigu tas darbas bus nuoseklus, manau, ateity jie pasieks gerų rezultatų“, – tikisi trenerė.

Lygindama tenisą Rumunijoje ir Lietuvoje, trenerė mato skirtumų: „Rumunijoje, mes turime kur kas daugiau žaidėjų, bet ir mūsų šalis yra didesnė. Yra skirtumų ir tarp pasirengimo sąlygų. Ten daug daugiau teniso kortų, salių, kur vienoje vietoje galima daryti fizinį pasirengimą, reabilituotis ir pan. Tai dalykai, kurių aš pati, pradėjusi žaisti tenisą, dar neturėjau.“

Iš disko sektoriaus – į teniso areną

 Fizinio rengimo trenerių komandą sustiprino 32-ejų Aleksas Abromavičius, prieš keletą metų žibėjęs Lietuvos disko metimo sektoriuose. Deja, traumos jam sutrukdė atskleisti visą potencialą. Apsisprendęs baigti karjerą, Aleksas pasirinko fizinio rengimo trenerio darbą jam gerai pažįstamoje akademijoje: „Aš pats čia sportavęs, viską žinau, mačiau visą tą instituciją, kuri yra gerai organizuota, ir tai mane įtraukė“, – sako pats čia treniruoklių salėje sportinės karjeros metais plušėjęs buvęs disko metikas.

Nors tai skambės ir keistai, A.Abromavičius tikina, jog disko metikų ir tenisininkų kūno darbas labai panašus. „Tik tenisininkams nereikalingi tokie dideli svoriai kaip mums, čia visko mažiau reikia, bet specifika labai panaši. Čia su kūnu galima labiau „žaisti“ nei diskininkams“, – aiškina treneris.

Fizinio rengimo treneris visada lieka už kadro – jo darbas reikalingas, tačiau nematomas. Ar neturėjo ambicijų vienu perspektyviausių laikytas diskininkas pats ugdyti naujas disko metimo žvaigždes? Aleksas šypteli – Lietuvos rinka užpildyta. Dirba daug gerų trenerių, pradedant buvusiu jo paties treneriu olimpiniu čempionu Romu Ubartu, taip pat Vaclovas Kidykas ir kiti. „Matomas – nematomas, svarbiausia padaryti savo darbą gerai. Man labai patinka tai, kad čia vyksta komandinis darbas. Ateina Edita Liachovičiūtė ar Rimvydas Mugevičius ir sako: tam to reikia, tam taip. Ir jeigu jie tau kažko nepasakys ar tu jiems nepasakysi, rezultato nebus, nes tada arba jie, arba tu pats gali sportininką nuvaryti nuo kojų“.

Kaip ir A.Tverijonas, A.Abromavičius darbo patirties jau turi ir ją taip pat įgijo Amerikoje. Už Atlanto jis nepilnus metus dirbo fizinio rengimo treneriu vienoje mokykloje, kur ruošė lengvaatlečius, taip pat turėjo diskininkų grupę. Tačiau namų ilgesys iš Amerikos jį parginė atgal.

Svarbi dirbant su jaunais tenisininkais jam bus ne tik trenerio patirtis, bet ir jo, kaip sportininko, patyrimas. „Teoriškai pratimas gali atrodyti naudingas, bet praktiškai žinai, kad jis neduos naudos. Savo kūnu tai esi pajuntęs. Kita vertus, kas tinka tau, gali netikti kitam“, – svarsto treneris, kuriam pačiam sportinės karjeros metais fizinis pasirengimas buvo mėgstamiausia treniruočių dalis. O kaip įsimintiniausią karjeros epizaodą jis išskiria 2010-ųjų sezoną, kai pavyko iškovoti daug pergalių Amerikoje, Lietuvoje tapo čempionu ir jis pirmą kartą išvyko į Europos čempionatą: „Smagu išvažiuoti į tokias varžybas. Išvažiuoti su stipriausias – vien tai daug ką reiškia. Čia kaip tenisininkams būti šimtuke“, – lygino buvęs disko metikas.

Patyrusi komanda

 Iš viso VTA aulėtinius ugdo 20 teniso ir du fizinio rengimo treneriai. Tap pat akademijoje dirba sporto medikas ir sporto psichologas, savo patirtimo dalinasi tarptautinis ekspertas, Tarptautinės teniso federacijos konsultantas Nikolaos Kelaidis.